Šiuolaikinėje medicinoje terminas „demonų apsėdimas“ nėra naudojamas oficialiose diagnostinėse sistemose, tokiose kaip Tarptautinė ligų klasifikacija (TLK-10) ir Psichikos sutrikimų diagnostinis ir statistinis vadovas (DSM-5). Tačiau panašūs reiškiniai gali būti laikomi kitų psichikos sutrikimų dalimi.
♦ Laikinas asmens tapatybės praradimas: Asmuo laikinai praranda savęs suvokimą ir savo individualumo jausmą.
♦ Visiškas aplinkos nesuvokimas: Trance ar apsėdimo epizodų metu žmogus gali būti visiškai atsijungęs nuo realybės, nesuvokti, kas vyksta aplink jį.
♦ Kognityvinė-elgesio terapija (KET): Padeda pacientams suvokti ir keisti neigiamus minties ir elgesio modelius.
♦ Psichoanalitinė terapija: Susitelkia į pasąmonės konfliktų ir išgyvenimų, galinčių prisidėti prie sutrikimo, tyrinėjimą.
♦ Medikamentinis gydymas:Taikomas gydant lydinčius simptomus, tokius kaip nerimas ar depresija. Paprastai naudojami antidepresantai, antipsichotikai ar anksiolitikai
♦ Parama ir švietimas: Paciento ir jo šeimos mokymas apie sutrikimo prigimtį ir būdus, kaip susidoroti su simptomais. Tai gali apimti paramos grupes ir švietimo programas.
♦ Aplinkos stabilizavimas: Saugios ir palaikančios aplinkos sukūrimas pacientui, kuri sumažina streso veiksnius ir trigerius, galinčius sukelti sutrikimo epizodus.
♦ Dvasinės praktikos ir religinė parama: Kai kuriems pacientams dvasinės ar religinės praktikos gali tapti svarbia jų atsigavimo dalimi.
♦ Energetinės praktikos ir meditacija: Tokie metodai gali padėti pacientams pasiekti vidinę ramybę ir stabilumą.