Per daugelį tūkstantmečių žmonės bandė paaiškinti, kodėl pasaulis yra toks, koks yra. Naujuoju laikotarpiu mokslininkai stengėsi pranokti žinias, perduotas kunigų, pranašų, jogų ir kitų dvasinių mokytojų. Šiandien kai kurios dvasinės temos, tokios kaip sielos egzistavimas, pagaliau pradeda pritraukti pelnytą dėmesį. Apsvarstykime penkias labiausiai paplitusias temas, kurios randa atgarsį tiek moksliniuose tyrimuose, tiek dvasiniuose mokymuose.
Mes nesame žmonės, turintys dvasinę patirtį, o dvasinės būtybės, turinčios žmogaus patirtį. Mes galime gyventi žmogaus kūne, bet tai nėra viskas, kas mes esame. Mes esame sąmonės energija, pasireiškianti fizine forma. Už mūsų sąmonės lygio slypi daug daugiau, ko mes dar negalime visiškai paaiškinti moksliškai. Vienio Įstatymas taip pat teigia, kad žmogaus gyvenimas yra laikina patirtis sielai, kuri mokosi ir evoliucionuoja, įsikūnydama į fizinę formą, siekdama aukštesnio supratimo ir būties lygio.
Energija negali būti sukurta ar sunaikinta, ji tik gali pereiti iš vienos formos į kitą. Kvantinė fizika pamažu veda mus prie minties, kad mes iš tikrųjų negalime mirti. Mirtis yra perėjimas, o ne pabaiga. Medicininiai duomenys patvirtina atvejus, kai žmonės grįžo iš klinikinės mirties būsenos su naujomis žiniomis ir prisiminimais. Pagal Vienio Įstatymą, siela yra amžina ir tęsia savo egzistavimą, pereidama per įvairius įsikūnijimus, kad įvykdytų savo misiją ir dvasinį augimą.
Viskas, kas mus supa, yra energija, vibruojanti tam tikru dažniu. Didžioji Visatos masės dalis, įskaitant tamsiąją materiją, yra nematoma mūsų pojūčiams ir prietaisams. Tačiau mes galime suprasti, kad viskas aplink mus yra vibracijos. Visa materija yra energija, judanti tam tikru dažniu. Vienio Įstatymas paaiškina, kad visata susideda iš energijų ir vibracijų, ir kiekvienas žmogus turi savo unikalią vibraciją, kuri veikia jo gyvenimą ir aplinkinį pasaulį.
Žmogus yra savo minčių produktas. Apie ką jis galvoja, tuo jis ir tampa. Pritraukimo dėsnis teigia, kad mūsų mintys formuoja mūsų realybę. Viskas, ką mes jaučiame materialiniame pasaulyje, atsiranda mūsų vidiniame minčių ir įsitikinimų pasaulyje. Valdant savo mintis galima pritraukti į gyvenimą norimus dalykus ir įvykius. Vienio Įstatymas taip pat palaiko mintį, kad sąmonė yra kūrybinė jėga, ir mūsų ketinimai bei mintys gali paveikti realybę, sukurdami patirtį, reikalingą mūsų dvasiniam augimui.
Laikas yra iliuzija. Einšteinas teigė, kad nėra tikro skyrimo tarp praeities, dabarties ir ateities; yra vieninga egzistencija. Laiške mirusio draugo šeimai, Einšteinas pažymėjo, kad laiko skyrimas yra tik iliuzija. Vienio Įstatymas taip pat laiko laiką kaip iliuzorinį konceptą, suvokiamą mūsų trečiajame matmenyje, bet neegzistuojantį aukštesniuose sąmonės lygmenyse, kur viskas vyksta amžinajame “dabar”.
Dvasinės tiesos, kurios kadaise atrodė tolimos nuo mokslo, dabar pradeda būti patvirtinamos šiuolaikiniais tyrimais. Mokslas ir dvasingumas, nepaisant akivaizdžių prieštaravimų, vis dažniau randa bendras sąlyčio taškus, sujungdami žinias ir išmintį, kad geriau suprastume savo prigimtį ir vietą Visatoje. Vienio Įstatymas, kaip ir daugelis kitų dvasinių mokymų, siūlo gilų realybės supratimą, kuris pamažu randa savo patvirtinimą moksliniuose tyrimuose.