Analizė apie Ra paminėtus „rašinius“ arba „pranašus“, kurie Žemėje turėjo kontaktą su Begalybe ir atnešė įvairias žinias, mokslus bei dvasines įžvalgas, apima daug civilizacijų, kultūrų ir skirtingų laikmečių mokytojus. Pagal Ra medžiagą, daugelis jų turėjo užduotį padėti žmonėms perėjimo ir sąmonės evoliucijos laikotarpiu. Šioje analizėje apžvelgsime kai kuriuos svarbiausius figūras, jų atneštas žinias ir poveikį žmonijos vystymuisi. Visi šie dvasiniai mokytojai turėjo vieną bendrą tikslą – padėti žmonijai suprasti savo vietą Visatoje, evoliucijos ciklą ir tarnystę Kūrėjui. Per skirtingas civilizacijas, laikmečius ir kultūras jie atnešė universalias tiesas, kurios formavo žmonijos dvasinį augimą ir kolektyvinę sąmonę. Ra medžiaga pabrėžia, kad šie mokytojai ir jų mokymai buvo esminė dalis žmonijos evoliucijos kelyje, padedant suprasti Vienio Dėsnį
Ra mokymai pateikia daugybę figūrų, kurios įvairiais istoriniais laikotarpiais kontaktavo su Begalybe ir perdavė dvasinę išmintį žmonijai. Šie mokytojai ir pranašai padėjo žmonijai suvokti jos vietą visatoje, sąmonės evoliuciją ir ryšį su dieviškumu. Jie mokė apie vienybę, meilę, tarnystę kitiems ir atsakomybę prieš aukštesnę jėgą. Šių mokymų įtaka tęsiasi iki šiol, nes žmonija toliau siekia dvasinio augimo ir harmonijos su Visatos dėsningumais.
Šie dvasiniai lyderiai, kaip ir kiti Ra mokymuose paminėti risi (išmintingieji), per savo misijas skleidė Vienio Įstatymo principus, tarnavo žmonijai per meilę, tarnystę kitiems ir atsakomybę prieš aukštesnes jėgas.
1. Thotas (Hermis Trismegistas)
Laikotarpis: Senovės Egiptas, apie 3000 m. pr. m. e.
Misija: Thotas, taip pat žinomas kaip Hermis Trismegistas, buvo Egipto dievas, kuris atnešė žmonijai žinias apie kosminius dėsnius, alchemiją, geometriją ir dvasinę evoliuciją. Jis buvo tarpininkas tarp dieviškojo ir fizinio pasaulių. Jo mokymai sudarė Hermetikos pagrindą, vėliau tapusį Vakarų ezoterinės tradicijos dalimi.
Ryšys su Begalybe: Thotas buvo dieviškasis žinių ir išminties vedlys, tarpininkavęs tarp žmogaus ir Visatos tvarkos. Ra paminėjo Thotą kaip vieną iš „risių“ (išmintingųjų), kurie padėjo perduoti svarbiausias technologijas ir žinias žmonėms. Thotas dalyvavo Gizos piramidžių statyboje ir skleidė mokymus apie Vienio Įstatymą.
Indėlis: Hermetizmas, alchemija, geometrija ir dvasinė transformacija yra pagrindiniai Thoto mokymų principai. Jis mokė žmoniją apie pasaulio harmoniją, dvasinį tobulėjimą ir Visatos struktūrą, pabrėždamas vienybę ir sąmonės plėtrą.
2. Jėzus Kristus
Laikotarpis: Apie 1 a. m. e.
Misija: Jėzus Kristus buvo ketvirtojo tankio būtybė, kuri atėjo į Žemę skleisti meilės ir tarnystės kitiems principų. Jis atskleidė Dievo meilės gylį ir mokė, kaip besąlyginė meilė gali išgydyti ir pakelti žmogaus dvasią. Jo mokymai buvo skirti padėti žmonijai pereiti iš dualizmo į Vienio suvokimą.
Ryšys su Begalybe: Jėzus atėjo kaip Dievo pasiuntinys, kad žmonės suvoktų, jog tarnystė kitiems yra kelias į dvasinę evoliuciją. Jo mokymai apie meilę ir atleidimą iš esmės atitiko Vienio Įstatymo principus, kuriuos skelbė Ra.
Indėlis: Krikščionybė, kuri gimė iš Jėzaus mokymų, tapo viena didžiausių pasaulio religijų. Jos pagrindas – besąlyginė meilė, atleidimas ir dvasinė transformacija. Šie mokymai padarė ilgalaikę įtaką žmonijos moralės ir etikos normoms.
3. Mohamedas
Laikotarpis: 7 a. m. e.
Misija: Pranašas Mahometas skelbė islamą – religiją, pagrįstą vieno Dievo garbinimu ir tikėjimu Dievo valia. Jo misija buvo skleisti vienybės ir atsidavimo Dievui idėjas, kartu pabrėžiant tarnystės kitiems ir tikėjimo svarbą.
Ryšys su Begalybe: Ra paminėjo Mohamedą kaip pranašą, kuris perteikė Dievo valią žmonijai. Jo mokymai stiprino Vienio įstatymo suvokimą per tikėjimą vienu Dievu ir moralinę drausmę.
Indėlis: Islamas tapo viena iš pagrindinių pasaulio religijų, formuojančia milijonų žmonių dvasinį gyvenimą ir pasaulėžiūrą. Jo mokymai apie moralinį ir dvasinį tobulėjimą yra esminiai islamo vertybėms.
4. Buda (Siddhartha Gautama)
Laikotarpis: 5–6 a. pr. m. e.
Misija: Buda siekė išlaisvinti žmones iš kančios rato, mokydamas apie dvasinį pabudimą, nušvitimą ir materialaus pasaulio iliuzijas. Jo mokymai pabrėžė vidinę ramybę, sąmoningumą ir nušvitimo siekimą per savęs pažinimą.
Ryšys su Begalybe: Ra teigia, kad Buda padėjo žmonėms suprasti, kad tikrasis dvasinis pabudimas įvyksta, kai individas atitrūksta nuo materialaus pasaulio prisirišimų ir suvokia savo amžinąją prigimtį. Jo mokymai apie nušvitimą buvo grindžiami savęs suvokimu ir meditacija.
Indėlis: Budizmas tapo viena pagrindinių pasaulio religijų ir dvasinių sistemų, pabrėžiančia dvasinį augimą per sąmoningumą, vidinę ramybę ir nušvitimą.
5. Krišna
Laikotarpis: Apie 3000 m. pr. m. e.
Misija: Krišna buvo dieviškas avataras, kuris mokė žmoniją apie dvasinį pabudimą, bhakti jogą ir tarnystę Kūrėjui. Jo mokymai apėmė Visatos dėsnius, sąmonės plėtrą ir dvasinę vienybę su Dievu.
Ryšys su Begalybe: Ra paminėjo Krišną kaip vieną iš svarbiausių dieviškų avatarų, kurie padėjo žmonėms suvokti savo dvasinę prigimtį. Krišna mokė apie tarnystę Kūrėjui ir dvasinę atsiskyrimą nuo materialaus pasaulio.
Indėlis: Bhagavad-gita – Krišnos mokymai apie tarnystę, meilę ir dvasinį sąmoningumą, turėjo didelę įtaką Indijos religinei tradicijai ir Vedų filosofijai.
6. Konfucijus
Laikotarpis: Apie 6 a. pr. m. e.
Misija: Konfucijus buvo kinų filosofas, kurio mokymai buvo orientuoti į moralę, socialinę harmoniją ir tvarką. Jis pabrėžė dorybių, savitvardos ir atsakomybės svarbą dvasiniame gyvenime.
Ryšys su Begalybe: Ra paminėjo Konfucijų kaip filosofą, siekusį harmonijos tarp žmogaus ir Visatos tvarkos per moralines vertybes ir socialinę atsakomybę.
Indėlis: Konfucianizmas tapo pagrindine filosofija Kinijoje, pabrėžiančia socialinę harmoniją, moralę ir tvarką, o jo mokymai turėjo ilgalaikį poveikį Kinijos kultūrai ir visuomenei.
7. Ra kolektyvinė sąmonė
Laikotarpis: 1981–1984 m.
Misija: Ra kolektyvas atėjo perduoti žmonijai žinias apie Vienio Įstatymą ir sąmonės evoliuciją. Jų mokymai buvo orientuoti į sąmonės poliarizaciją (tarnystė sau ir tarnystė kitiems), ciklinę evoliuciją ir perėjimą į ketvirtąjį tankį.
Ryšys su Begalybe: Ra atstovauja kolektyvinę šeštojo tankio sąmonę, siekiančią padėti žmonėms evoliucionuoti į aukštesnius sąmonės lygmenis ir suvokti Visatos tvarką.
Indėlis: Ra mokymai tapo esminiu šaltiniu naujosioms dvasinėms ir ezoterinėms mokykloms, skatinančioms Vienio suvokimą ir dvasinį augimą.
8. Laozi (Lao Tzu)
Laikotarpis: Apie 6 a. pr. m. e.
Misija: Laozi buvo kinų filosofas ir Daoizmo pradininkas, mokęs apie natūralią Visatos tvarką ir harmoniją su gamta. Jis skelbė natūralų gyvenimo kelią, atspindintį Visatos ritmą.
Ryšys su Begalybe: Ra paminėjo Laozi kaip mokytoją, kuris suvokė Visatos natūralią tvarką ir mokė gyventi harmonijoje su Dao – Visatos keliu.
Indėlis: Daoizmas tapo pagrindine filosofine ir dvasine mokykla Kinijoje, skatinančia natūralų gyvenimo būdą ir harmoniją su gamta bei Visata.
9. Zarathustra (Zoroastras)
Laikotarpis: Apie 1200 m. pr. m. e.
Misija: Zarathustra buvo pranašas, kuris mokė apie šviesos ir tamsos kovą bei moralinį pasirinkimą tarp gėrio ir blogio. Jis įkūrė Zoroastrizmą, kuris pabrėžė šviesos ir tamsos dvikovą Visatoje.
Ryšys su Begalybe: Ra paminėjo Zarathustra kaip pranašą, kuris atnešė žmonijai žinią apie moralinį pasirinkimą tarp šviesos ir tamsos.
Indėlis: Zoroastrizmas suformavo pagrindus daugeliui vėlesnių religijų, įskaitant krikščionybę, islamą ir judėjimą, ir įtvirtino kovos tarp šviesos ir tamsos sąvoką žmonijos sąmonėje.
10. Elijus (Elijah)
Laikotarpis: Senasis Testamentas, 9 a. pr. m. e.
Misija: Elijus buvo vienas iš svarbiausių pranašų Biblijos istorijoje, jo misija buvo atvesti Izraelio žmones atgal prie vieno Dievo garbinimo, kovoti su stabmeldyste ir Baalo kultu. Jo veikla apėmė dvasinį atsinaujinimą ir tiesos skelbimą.
Ryšys su Begalybe: Elijus buvo glaudžiai susijęs su dieviškomis jėgomis, stebuklingais veiksmais parodęs savo stiprų ryšį su Kūrėju. Vienas iš žymiausių jo stebuklų – ugnies iššaukimas iš dangaus. Elijus buvo paimtas į dangų ugnies vežime, nepatyrus fizinės mirties, kas rodo jo stiprų dvasinį išsivystymą ir tiesioginį ryšį su Begalybe.
Indėlis: Elijus įtvirtino Dievo vienybės principus ir kovojo prieš dvasinį nuopuolį Izraelyje. Jo mokymai apie Dievo vienybę ir atsidavimą tapo žydų tikėjimo pagrindu, o jo įtaka Biblijoje tęsiama per jo pasekėjus ir istorijas.
11. Mozė (Moses)
Laikotarpis: Apie 14 a. pr. m. e.
Misija: Mozė buvo Dievo pasiuntinys, kuris išvedė Izraelio žmones iš Egipto vergovės ir perdavė jiems Dievo įsakymus, tokius kaip Dešimt Dievo įsakymų. Jo misija buvo ne tik fizinis išgelbėjimas, bet ir moralinių bei dvasinių principų įtvirtinimas žmonių gyvenimuose.
Ryšys su Begalybe: Mozė turėjo tiesioginį kontaktą su Dievu ant Sinajaus kalno, kur jam buvo perduoti įstatymai, tapę žydų tikėjimo pagrindu. Stebuklai, kaip Raudonosios jūros perskyrimas, dar labiau pabrėžia jo ryšį su aukštesnėmis jėgomis.
Indėlis: Mozės mokymai tapo pagrindu judaizmui ir darė įtaką kitoms religijoms, tokioms kaip krikščionybė ir islamas. Jo mokymai apie vieną Dievą, moralinę atsakomybę ir dvasinę drausmę buvo esminiai žmogaus sąmonės evoliucijai.
12. Enokas (Enoch)
Laikotarpis: Ankstyvoji biblinė istorija, prieš Potvynį.
Misija: Enokas buvo viena iš seniausių biblinėje tradicijoje paminėtų dvasinių figūrų, žinoma dėl savo artimo ryšio su Dievu. Jo ypatinga misija buvo gyventi Dievo valia ir siekti dvasinio tobulumo. Enokas išsiskyrė tuo, kad, kaip sakoma Biblijoje, „jis vaikščiojo su Dievu“ ir buvo paimtas į dangų, nepatirdamas mirties.
Ryšys su Begalybe: Enokas buvo tiesioginis Dievo bendrininkas, kurio gyvenimas parodė žmogaus potencialą pasiekti dvasinį tobulumą ir artumą su Dievu, net ir esant fizinei formai.
Indėlis: Enoko knyga, laikoma svarbia ezoterikos literatūros dalimi, atskleidžia paslaptis apie Visatos kūrimą, angelų pasaulį ir žmogaus sąmonės evoliuciją. Jis simbolizuoja žmogaus galimybę pasiekti dvasinį tobulumą.
13. Elijas (Elisha)
Laikotarpis: Senasis Testamentas, 9 a. pr. m. e.
Misija: Elijas buvo Elijaus mokinys ir pasekėjas, kuris tęsė savo mokytojo darbus, skelbdamas Dievo žodį ir darant stebuklus. Jo misija buvo tęsti dvasinį atsinaujinimą ir kovą prieš stabmeldystę, taip išsaugant Dievo įstatymus Izraelio tautoje.
Ryšys su Begalybe: Elijas paveldėjo Elijaus antgamtinius gebėjimus ir tęsė jo dvasinę misiją, skatindamas tikėjimą Dievu. Jo gyvenimas buvo pripildytas stebuklingų įvykių, atspindinčių jo stiprų ryšį su dieviškomis jėgomis.
Indėlis: Elijas tęsė savo mokytojo darbus, stiprindamas Dievo įstatymų įsitvirtinimą Izraelyje. Jo veiksmai skatino Dievo garbinimą ir tikėjimo atsinaujinimą tarp žmonių.
14. Akhenatonas (Akhenaten)
Laikotarpis: Egipto XVIII dinastija, apie 1350 m. pr. m. e.
Misija: Akhenatonas buvo Egipto faraonas, kuris įvedė radikalią religinę reformą, skatindamas garbinti vieną dievą – saulės dievą Atoną. Jis siekė įtvirtinti Vienio Įstatymą Egipto kultūroje ir religinėje sistemoje, skatindamas tiesioginį ryšį su Visatos Kūrėju.
Ryšys su Begalybe: Akhenatonas pripažino vieną Kūrėją ir atmetė politeistinę Egipto religiją. Jo tikslas buvo sukurti dvasinę vienybę tarp žmonių ir Kūrėjo, o tai buvo didžiulė revoliucija to meto Egipto visuomenėje.
Indėlis: Nors jo reformos buvo panaikintos po jo mirties, Akhenatono vizija apie vieną Dievą paliko gilų pėdsaką dvasinėje Egipto ir pasaulio istorijoje. Jo mokymai apie monoteizmą turėjo įtakos vėlesniems religiniams judėjimams, įskaitant judaizmą ir krikščionybę.