Albertas Einšteinas buvo ne tik didis mokslininkas, bet ir žmogus, giliai mąstęs apie realybės, laiko ir sąmonės prigimtį. Pažvelkime į kiekvieną jo teiginį metafizinio supratimo kontekste:
Medžiagos nėra
„Kalbant apie materiją, mes visą laiką klydome. Tai, ką vadinome materija, yra energija, kurios vibracija buvo sumažinta tiek, kad ji tapo suvokiama pojūčiais. Materija yra dvasia, redukuota iki matomumo stadijos. Medžiagos nėra.”
Metafiziniame kontekste šis teiginys reiškia, kad fizinė medžiaga iš tikrųjų yra tik energijos forma. Medžiaga, kaip mes ją suvokiame, yra energijos vibracijų sulėtėjimo rezultatas, todėl ji tampa matoma ir juntama mūsų pojūčiais. Taigi, medžiaga yra tik tankesnis energijos ar dvasios pasireiškimas, kuris savo tikrąja forma yra nematomas ir nejuntamas.
Laiko nėra
„Laiko nėra – mes jį išgalvojome. Laikas yra tai, ką rodo laikrodis. Skirtumas tarp praeities, dabarties ir ateities – tik užsispyrusi besikartojanti iliuzija.”
Einšteinas teigia, kad laikas yra žmogaus sąmonės sukurta koncepcija, skirta įvykių seka tvarkyti. Metafiziniame lygmenyje tai reiškia, kad laikas kaip linijinis procesas yra iliuzija. Visi momentai egzistuoja vienu metu, o mūsų suvokimas apie praeitį, dabartį ir ateitį yra tik mūsų sąmonės aspektas.
Atskirties iliuzija
„Žmogus suvokia save, savo mintis ir jausmus kaip kažką atskiro nuo viso kito, savotiškas sąmonės optinis apgaulė. Ši apgaulė yra savotiškas kalėjimas mums, apribojantis mus asmeniniais troškimais ir prisirišimu prie kelių artimų žmonių. Mūsų užduotis – išsivaduoti iš šio kalėjimo, išplėsdami savo užuojautos ratą, kad apimtų visus gyvus padarus ir visą gamtą jos grožyje.”
Čia kalbama apie tai, kad jausmas būti atskiru ir individualiu yra iliuzija, kurią kuria mūsų ego ir suvokimas. Išsivaduoti iš šios iliuzijos galima, ugdant užuojautą ir meilę visiems gyviems padarams, suvokiant visų esybių vienybę.
Realybės iliuzija
„Mūsų atskirtis vienas nuo kito – tai optinė iliuzija.”
„Realybė – tai tik iliuzija, nors ir labai tvirta.”
Šie teiginiai pabrėžia mintį, kad tai, ką mes suvokiame kaip realybę, iš tikrųjų yra iliuzija, kurią sukuria mūsų suvokimas. Tai tvirta ir įtikinama, bet vis tiek – iliuzija. Realybė, metafiziniame kontekste, yra gilesnė ir daugiasluoksnė, nei tai, ką matome paviršiuje.
Energija ir jos transformacija
„Energijos negalima sukurti ar sunaikinti, ją galima tik paversti iš vienos formos į kitą.”
Ši mintis yra pagrindinis energijos tvermės dėsnis, kuris taip pat turi metafizinę reikšmę. Visa egzistuojanti energija nuolat transformuojasi, įgaudama įvairias formas, bet niekada neišnyksta. Šis teiginys palaiko idėją, kad visos esybės pagrindas yra vieninga energetinė esmė.
Dažnių atitikimas
„Viskas yra energija, ir tai yra viskas, kas yra. Atitikite tos realybės, kurią norite, dažnį, ir jūs negalėsite negauti tos realybės. Kitaip ir būti negali. Tai nėra filosofija. Tai fizika.”
Einšteinas kalba apie vibracijos ir rezonanso dėsnį. Metafiziniame kontekste tai reiškia, kad mūsų mintys ir jausmai gali paveikti aplink mus esančią realybę. Jei mes esame suderinti su tam tikromis vibracijomis, mes pritraukiame atitinkamą realybę.
Nulemptumas
„Viskas yra nulemta, kiekviena pradžia ir pabaiga, jėgų, kurių mes nekontroliuojame. Tai nulemta tiek vabzdžiui, tiek žvaigždei. Žmonės, daržovės ar kosminės dulkės – visi mes šokame pagal paslaptingą melodiją, kurią tolumoje groja nematomas dūdininkas.”
Šis teiginys paliečia determinizmo ir nulemptumo temą. Metafiziniame lygmenyje tai reiškia, kad visi įvykiai ir reiškiniai pasaulyje yra susiję ir valdomi aukštesnių jėgų ar dėsnių, kurių mes nesugebame kontroliuoti ar visiškai suprasti.
Laimė ir pasitenkinimas
„Aš laimingas, nes man nieko nereikia iš nieko. Man nerūpi pinigai. Papuošalai, titulai ar apdovanojimai man nieko nereiškia. Aš netrokštu pagyrų. Man nieko nereikia. Laimingas žmogus yra tiek patenkintas dabartimi, kad per daug nesijaudina dėl ateities.”
Einšteinas čia išreiškia mintį, kad tikrasis laimės šaltinis yra vidinis pasitenkinimas ir laisvė nuo materialinių troškimų ir prisirišimų. Metafiziniame kontekste šią būseną pasiekiama per dabartinio momento suvokimą ir priėmimą, nesijaudinant dėl ateities ir išorinių sėkmės atributų.
Šie teiginiai pabrėžia gilaus visų esybių ryšio, mūsų suvokimo realybės iliuzoriškumo ir vidinio augimo svarbą siekiant tikros laimės ir harmonijos.